2021-ieji metai, nelengvi ekonomistams ir finansų ekspertams. Po Covid-19 paplitimo ir bandymų virusą suvaldyti, visų valstybių ekonomikos atsidūrė šoko būsenoje. Žinoma, buvo imtasi dirbtinio gaivinimo, po kurio, neišvengiamai vėl buvo įkvėpta gyvybės į valstybių ūkius ir finansų rinkas.
Išsipūtė kainos. Tai pirmasis etapas. Kainos didėjo beveik visur - žaliavos, maistas, buitinė technika, automobiliai, statybinės medžiagos, nekilnojamasis turtas. Faktiškai visos kainos persikėlė į kitą lygį, nepaisant to, kad oficiali infliacija Lietuvoje šiuo metu tik nežymiai viršija 5 proc., o visos euro zonos infliacija siekia tik 3 proc., paklausus bent kurio gyventojų, kokį jis jaučia kainų padidėjimą, turbūt dauguma nurodys dviženklius skaičius.
Bet šį kartą ne apie statistikos tikslumą, o apie situacijos problematiškumą. Pinigų rinkoje daug, o tas išpūtė nekilnojamo turto bei akcijų kainas, taip pat neleido kristi obligacijų kainoms.
Palūkaninės investicijos tepalieka labai mažai galimo uždarbio, o viso kito turto kainos išpūstos. Kalbant apie palūkanines investicijas, dar reikėtų nepamiršti infliacijos - įvertinant realią infliaciją, palūkaninių investicijų grąža yra neigiama.
Investicijų rinka itin problematiška, nes išsipūtęs kainų burbulas vėliau ar anksčiau turėtų subliūkšti, ir lauktina, kad tas įvyks, kai pagrindiniai pasaulio centriniai bankai didins palūkanų normas. Kol kas sunku įvardinti kada tai realiai įvyks, bet galima įsivaizduoti pasekmes.
Sprendimai sudėtingi ir su įmonių finansais: ar daryti įsigyjimą? O gal geriau parduoti šlubuojantį padalinį? Kiek šiais metais verta investuoti lėšų, o kokį turėti rezervą? Koks yra optimalus finansinio sverto lygis?
Tai sudėtingi verslo finansų klausimai, ir norint rasti šiuos atsakymus dažnai reikalinga profesionali finansinė konsultacija.
Net ir turint savo nuomonę, dažnai pravartu išklausyti kito eksperto požiūrį, ir pasidalinti nuomonėmis. Kartais į situaciją galima pažiūrėti visai kitu kampu ir rasti geresnį finansinį sprendimą.
Išsipūtė kainos. Tai pirmasis etapas. Kainos didėjo beveik visur - žaliavos, maistas, buitinė technika, automobiliai, statybinės medžiagos, nekilnojamasis turtas. Faktiškai visos kainos persikėlė į kitą lygį, nepaisant to, kad oficiali infliacija Lietuvoje šiuo metu tik nežymiai viršija 5 proc., o visos euro zonos infliacija siekia tik 3 proc., paklausus bent kurio gyventojų, kokį jis jaučia kainų padidėjimą, turbūt dauguma nurodys dviženklius skaičius.
Bet šį kartą ne apie statistikos tikslumą, o apie situacijos problematiškumą. Pinigų rinkoje daug, o tas išpūtė nekilnojamo turto bei akcijų kainas, taip pat neleido kristi obligacijų kainoms.
Palūkaninės investicijos tepalieka labai mažai galimo uždarbio, o viso kito turto kainos išpūstos. Kalbant apie palūkanines investicijas, dar reikėtų nepamiršti infliacijos - įvertinant realią infliaciją, palūkaninių investicijų grąža yra neigiama.
Investicijų rinka itin problematiška, nes išsipūtęs kainų burbulas vėliau ar anksčiau turėtų subliūkšti, ir lauktina, kad tas įvyks, kai pagrindiniai pasaulio centriniai bankai didins palūkanų normas. Kol kas sunku įvardinti kada tai realiai įvyks, bet galima įsivaizduoti pasekmes.
Sprendimai sudėtingi ir su įmonių finansais: ar daryti įsigyjimą? O gal geriau parduoti šlubuojantį padalinį? Kiek šiais metais verta investuoti lėšų, o kokį turėti rezervą? Koks yra optimalus finansinio sverto lygis?
Tai sudėtingi verslo finansų klausimai, ir norint rasti šiuos atsakymus dažnai reikalinga profesionali finansinė konsultacija.
Net ir turint savo nuomonę, dažnai pravartu išklausyti kito eksperto požiūrį, ir pasidalinti nuomonėmis. Kartais į situaciją galima pažiūrėti visai kitu kampu ir rasti geresnį finansinį sprendimą.